- brengzti
- breñgzti, breñzgia, breñzgė intr. birbti, burgzti, bildėti, kelti triukšmą: Breñzg ratelis, kad verpia verpėja J. Ko čia brenzgì į ausis! Užv. Tėvas kai atsikel, tai kad pradeda breñgzti, nė kitims neleida miegoti Vdk. ║ ieškoti, raustis: Ko čia brenzgì po ta lova? Ar.
Dictionary of the Lithuanian Language.